Bookmarking is available only for logged-in users.

Sign up Log in
Kas yra angiopoetinai?

Angiopoetinai (Ang) yra angiogeninių augimo faktorių šeima. Ang-1 bei Ang-2

funkcija kraujagyslių vystymuisi ir kraujagyslių stabilumui ištirta geriausiai1.

Pagrindiniai veiksniai
Atradimo laikas
Pagrindiniai Ang–Tie signalinio kelio veiksniai

Ang-1 ir Ang-2 jungiasi prie Tie2 receptoriaus ir yra svarbūs kraujagyslių stabilumo reguliatoriai1.

Pasirinkite ligandą arba receptorių, kad sužinotumėte daugiau
Toliau pateikti ligandai ir receptoriai yra angiopoetino kelio dalis arba sąveikauja su juo.
Kelias Ang–Tie1

Ang-1 ir Ang-2 bei kiti pagrindiniai Ang–Tie signalinio kelio veiksniai yra receptorius Tie1 ir Tie2 moduliatoriai Tie1 ir KE-PTP.

Ang–Tie kelias sąveikauja su integrinais (per tiesioginį Ang-2–integrino signalizavimą) ir KEAFR per pasrovinį kinazės signalizavimą.

Ang-21–4
  • angiogeninis augimo faktorius
  • jį daugiausia gamina endotelio ląstelės, o normaliomis sąlygomis jo koncentracija yra mažesnė nei Ang-1 
  • išraiška ir funkcija priklauso nuo konteksto
  • Tie2 antagonistas patologinėmis sąlygomis
  • jis taip pat tam tikromis sąlygomis gali veikti per integrinus
  • kiekiai padidėja sergant tinklainės ligomis (įskaitant AGDD, DR ir TVO), kai Ang-2 išstumia Ang-1, prisijungia prie Tie2 ir dėl to sukeliamas kraujagyslių nestabilumas
Ang-11,2
  • angiogeninis augimo faktorius
  • randamas kelių tipų ląstelėse, o dideli kiekiai aptinkami normaliomis sąlygomis
  • Tie2 receptorių agonistas
  • palaiko kraujagyslių stabilumą
KEAF1,5
  • kraujagyslių endotelio augimo faktorius, būtinas angiogenezei
  • KEAFR agonistas
  • padaugėja patologinėmis sąlygomis
Integrinai2
  • transmembraniniai receptoriai, reguliuojantys ląstelių tarpusavio adheziją, ląstelių adheziją su matrica ir transmembraninį signalizavimą
  • koordinuoja Ang–Tie signalizavimą jautrinimu arba receptorių internalizavimu ir degradavimu
  • integrinai αvβ3, αvβ5 ir α5β1 yra Ang-2 receptoriai
KE-PTP1,6
  • kraujagyslių endotelio baltymo tirozino fosfatazė
  • randama kraujagyslių (ne limfmazgių) endotelio ląstelėse, hipoksinėmis sąlygomis kiekiai didėja
  • mažina Tie2
Tie21,7
  • transmembraninė tirozino kinazė
  • konstituciškai aktyvi stabiliose kraujagyslėse, pericitai ir endotelis gamina  dideliais kiekiais
  • Ang-1 ir Ang-2 receptoriai
Tie11,6
  • transmembraninė tirozino kinazė
  • išreikšta kraujagyslių ir limfinės sistemos endotelio ląstelėse
  • kolokalizuojasi su Tie2 esant tarpląsteliniams kontaktams, tačiau tiksli funkcija vykstant Tie2 signalizavimui yra neaiški
KEAFR5
  • transmembraninė tirozino kinazė
  • KEAF receptorius
Angiopoetino kelias:

Ang–Tie kelias – nuo ankstyvųjų įžvalgų iki naujausių funkcijos supratimo

sergant tinklainės ligomis.

1996

Ang-1 atradimas 10
 

Ang-2 atrastas kaip natūralus Tie2 receptoriaus antagonistas

1997

Ang-2 atradimas11
 

Ang-2 atrastas kaip natūralus Tie2 receptoriaus antagonistas

1998

1999

KEAF ir Ang-2 funkcija angiogenezėje ir augant augliui13, 14
 

Bendras KEAF ir Ang-2 poveikis, skatinantis angiogenezę ir auglio augimą.

Vėlesni tyrimai parodė ryšį tarp serumo Ang-2 verčių ir vėžio progresavimo, taip parodydami galimą Ang-2, kaip prognostinio veiksnio, funkciją15 – 19

2000

Ang-1 įtaka endotelio ląstelių išgyvenamumui20
 

Ang-1 reguliuoja endotelio ląstelių išgyvenimą per AKT / išgyvenimo kelią

2002

Ang-2 atlieka agonisto funkciją21
 

Ang-2 atlieka agonisto funkciją

2004

Ang-2 rolė pericitų sumažėjimui (DR modelis)22
 

Ang-2 atlieka pagrindinę funkciją nykstant pericitams diabetinėje tinklainėje

2006

Ang-2 funkcija vykstant uždegimui23
 

Ang-2 palengvina endotelio ląstelių atsaką į uždegiminius dirgiklius

2012

Ang-2 ir integrino signalizavimas2
 

Ang-2 diferencijuotai reguliuoja angiogenezę vykstant Tie2 ir integrino signalizavimui

2013

Dvigubas Ang-2 ir KEAF taikymas slopina naviko angiogenezę ir metastazes24
 

Dvigubas Ang-2 ir KEAF-A taikymas slopina angiogenezę, auglio augimą ir metastazes bei skatina kraujagyslių brendimą.
Dvigubas vėžio Ang-2 / KEAF-A slopinimas ir toliau domina kartu su daugybe šiuo metu tiriamų molekulių

2016

Ang-2 padidėja pacientams, sergantiems tinklainės ligomis4
 

Ang-2 vertės buvo padidėjusios pacientų, sergančių nAMD, DR, PDR ir TVO, stiklakūnio mėginiuose

2020

Ang-2 funkcija esant neurologiniam uždegimui išsėtinės sklerozės modelyje23
 

Ang-2 blokada žiurkės išsėtinės sklerozės modelyje optimizuoja autoimuninį neurologinį uždegimą, slopindama leukocitų pritraukimą į CNS

DABAR

Teigiamas Ang-2 reguliavimas per teigiamas nuo Tie2 priklausomas grįžtamojo ryšio kilpas24
 

Didelis gliukozės kiekis esant tinklainės pažeidimui dar labiau padidina kraujagyslių pažeidimą dėl teigiamo Ang-2 reguliavimo ir išleidimo teigiamo grįžtamojo ryšio kilpoje

AGDD, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija; Ang, angiopoetinas; CNS, centrinė nervų sistema; DR, diabetinė retinopatija; nAGDD, neovaskulinė su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija; PDR, proliferacinė diabetinė retinopatija TVO, tinklainės venų okliuzija; Tie, tirozino kinazė su į imunoglobulinus panašiais domenais; KEAF, kraujagyslių endotelio augimo faktorius; KEAFR, kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus receptorius; VE-PTP, kraujagyslių endotelio baltymų tirozino fosfatas.

Sužinokite, kaip Ang–Tie signalų reguliavimo tolesnis poveikis veikia kraujagyslių stabilumą normaliomis ir patologinėmis sąlygomis...

Nuorodos:

1. Saharinen P, et al. Nat Rev Drug Discov. 2017.;16:635.–61.

2. Felcht M, et al. J Clin Invest. 2012.;122:1991.–2005.

3. Hakanpaa L, et al. Nat Commun. 2015.;30;6:5962.

4. Regula JT, et al. EMBO Mol Med. 2016.;8:1265.–88. 

5. Penn JS, et al. Prog Retin Eye Res. 2008.;27:331.–71.

6. Souma T, et al. Proc Natl Acad Sci U S A. 2018.;115:1298.–303.

7. Huang H, et al. Nat Rev Cancer. 2010.;10:575.–85.

8. Davis S, et al. Cell. 1996.;87:1161.–9.

9. Maisonpierre PC, et al. Science. 1997.;277:55.–60.

10. Asahara, T, et al. Circ Res. 1998.;83:233.–40.

11. Yu X, Ye F. Cell. 2020.;9:457

12. Holash J, et al. Science. 1999.;284:1994.–8.

13. Li P, et al. Int J Clin Exp Pathol. 2015.;8:660.–4.

14. Helfrich i, et al. Clin Cancer Res. 2009.;15:1384.–92.

15. Choi GH, et al. World J Gastroenerol. 2021.;27:4453.–67.

16. Xu Y, et al. Medicine. 2017.;96:e8063

17. Munakata S, et al. J Gastrointest Cancer. 2021.;52:237.–42.

18.Kim I, et al. Circ Res. 2000.;86:24.–9.

19. Gale NW, et al. Dev Cell. 2002.;3:411.–23. 

20. Hammes HP, et al. Diabetes. 2004.;53:1104.–10.

21. Fiedler U, et al. Nat Med. 2006.;12:235.–39.

22. Kienast Y, et al. Clin Cancer Res. 2013.;19:6730.–40.

23. Li Z, et al. J Clin Invest. 2020.;130:1977.–90. 

24. Chatterjee A, et al. Int J Mol Sci. 2020.;21:3713.

M-LT-00001029

Are you sure?